Moterų sveikata yra sudėtinga ir daugialypė, apimanti fizinę, psichinę ir emocinę gerovę. Moterys istoriškai pirmenybę teikė kitų poreikiams, o ne savo poreikiams, ypač kai kalbama apie sveikatą ir tinkamumą. Globėjos, motinos ir auklėtojos vaidmenys dažnai paskatino moteris pasiaukoti, iškeldami šeimos, darbo ir bendruomenės pareigas aukščiau savo gerovės. Dėl šio modelio gali būti ignoruojama asmeninė sveikata, o tai gali sukelti perdegimą, stresą ir fizinius negalavimus.
Moterys dažnai neskiria pirmenybės savo kūno rengybos rutinoms, pratimus laiko prabanga, o ne būtinybe. Motinos ypač gali kovoti su kaltės jausmu, jausdamos, kad laikas, skirtas rūpintis savimi, yra savanaudiškas arba atima iš šeimos. Toks mąstymas gali sukelti ilgą neveiklumą ir neigiamai paveikti jų fizinę ir psichinę gerovę.
Moterys, kurios nepaiso savo kūno rengybos, turi įtakos visiems jų sveikatos aspektams – raumenų nykimui, sąnarių skausmui, širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimui ir susilpnėjusiai imuninei sistemai. Psichiškai pasekmės gali būti nerimas, depresija ir atsijungimo nuo kūno jausmas. Emocinis nuolatinis rūpinimasis nesirūpinant savimi gali pabloginti savigarbą ir atsparumą.
