Daktarė Virginie Stévenin
Visa tai sukasi aplink baltymų kompleksą, esantį mūsų ląstelėse, vadinamą mTOR. Šis baltymas padeda ląstelei nuspręsti, ką daryti pagal turimą energiją ir maistines medžiagas. Galite galvoti apie mTOR kaip centrinį ląstelės reguliatorių. Baltymai užtikrina, kad metabolizmas (procesas, kurio metu ląstelė medžiagas paverčia energija) ir ląstelių augimas bei dalijimasis vyktų kontroliuojamu būdu.
Tyrėjai išsiaiškino, kad kai Salmonella užkrečia ląstelę, bakterijos naudoja maistines medžiagas iš tos ląstelės daugindamosi. Tai sutrikdo normalią pusiausvyrą ląstelėje, o mTOR tampa labai sutrikęs. Dėl to ląstelė tampa vėžine: ląstelė auga greičiau ir pradeda nekontroliuojamai dalytis. „Įspūdinga tai, kad net kai bakterijų nebelieka, ląstelė išlieka vėžinės būklės. Tai padidina auglių susidarymo tikimybę“, – sako daktarė Virginie Stévenin, koordinavusi tyrimą kartu su prof. dr. Jacques’u Neefjesu.
Geros naujienos yra tai, kad mokslininkai taip pat galėjo rasti šios problemos sprendimą. „Mes atradome būdą, kaip paveikti daugiapakopį vėžio formavimosi procesą su anksčiau atrastu inhibitoriumi – medžiaga (inhibitoriumi), galinčia laikinai blokuoti mTOR veikimą. Po kurio laiko pamatėme, kad dėl to ląstelės grįžo į normalią būseną. Mūsų laboratoriniai tyrimai rodo, kad yra būdas pakeisti žalingą poveikį Salmonella infekcija“, – aiškina Stéveninas.
