Šią hipotezę (kad oro tarša padidina pradinę infekciją, taigi ir ilgalaikio COVID riziką) patvirtina ryšys tarp kietųjų dalelių ir sunkiausių bei nuolatinių ilgalaikio COVID atvejų, bet ne su visais ilgai užsikrėtusiais COVID atvejais.
Apolline Saucy
Analizė parodė, kad vienas iš keturių žmonių, užsikrėtusių Covid-19, jautė užsitęsusius simptomus tris mėnesius ar ilgiau, o 5% – dvejus metus ar ilgiau. Moterims, žemesnio išsilavinimo asmenims, anksčiau sirgusiems lėtinėmis ligomis ir tiems, kurie sirgo sunkia Covid-19, rizika užsikrėsti COVID gresia didžiausia. Kita vertus, vakcinacija padarė teigiamą skirtumą: tik 15% skiepytų dalyvių užsikrėtė ilgai užsikrėtusiu Covid, palyginti su 46% neskiepytų.
Kietųjų dalelių (PM2.5 ir PM10). Nuolatinio ilgalaikio Covido rizika didėja tiesiškai didėjant ore esančių kietųjų dalelių poveikiui. Priešingai, tokie veiksniai kaip netoliese esančios žaliosios erdvės ar eismo triukšmas neturėjo didelės įtakos ilgalaikiam Covid.
Tyrėjai pažymi, kad nors oro tarša negali tiesiogiai sukelti ilgalaikio Covid, ji gali padidinti pradinės infekcijos sunkumą, o tai savo ruožtu padidina ilgalaikio Covid riziką. „Šią hipotezę patvirtina ryšys tarp kietųjų dalelių ir sunkiausių ir nuolatinių ilgalaikio Covid atvejų, bet ne visais ilgai trunkančiais COVID atvejais“, – sako pirmoji tyrimo autorė Apolline Saucy.
Reikia atlikti tolesnius tyrimus, kad būtų galima suskaidyti įvairius ilgalaikių simptomų tipus ir gauti išsamesnį vaizdą apie tai, kokį vaidmenį gali atlikti aplinkos veiksniai. „Tokio tipo tyrimai ypač aktualūs, nes vis daugiau žmonių atsigauna nuo COVID-19 ir susidoroja su galimais ilgalaikiais jo padariniais“, – sako Kogevinas.
Šaltinis: Barselonos pasaulinės sveikatos institutas
