Tai suteiks naujos informacijos apie kiaušidžių vėžio patologiją – ligą, kuriai būdingas greitas metastazavimas ir didelis sergamumas.
Ramray Bhat
Tyrėjai taip pat pastebėjo unikalų judėjimo modelį OVCAR-3 ląstelėse, kurias jie pavadino „slydimu“. Daugumoje ląstelių judėjimo kryptis sutampa su ląstelės forma, o ląstelės „priekis“ rodo kelią. Tačiau kai OVCAR-3 ląstelės pajudėjo ant standžių paviršių, šis derinimas nutrūko. Jų judėjimas tapo mažiau suderintas su jų forma, beveik taip, tarsi jie slystų ar slystų, o ne judėtų tiesia linija. Motyvuoti šių netikėtų rezultatų, tyrėjai siekė suprasti procesą naudodami kiekybinius metodus.
Esami vėžio ląstelių judėjimo tyrimo metodai yra arba matematiniai metodai, kurie nefiksuoja pokyčių laikui bėgant, arba sudėtingi kompiuteriniai metodai, pvz., mašininis mokymasis, kuriuos sunku naudoti. Siekdami pašalinti šiuos apribojimus, mokslininkai sukūrė labiau prieinamą programinės įrangos įrankių rinkinį, kuris sujungia Šenono entropiją (matematinę koncepciją, fiksuojančią atsitiktinumą) su anksčiau naudotomis judėjimo ir formos priemonėmis. Šis įrankių rinkinys leidžia tyrėjams matyti ląstelių elgsenos pokyčius laikui bėgant ir gali būti lengvai pritaikytas tiesioginiams ląstelių sekimo duomenims. Tai leidžia analizuoti ir kiekybiškai įvertinti duomenis, palyginti su išvadų darymu žodžiu. Tik atidžiai ieškodami koreliacijų priemonių rinkinio priemonėse, mokslininkai sugebėjo nustatyti, kaip epitelio vėžio linija turi mažiau santūrų ryšį tarp jos formos ir judėjimo, todėl ji gali migruoti įvairiais ir stebinančiais būdais.
„Siekiame išplėsti savo tyrimą, kad iššifruotume kolektyvinę tokių vėžio ląstelių dinamiką, ypač sudėtingesnėse 3D aplinkose“, – sako Ramray Bhat, Vystymosi biologijos ir genetikos katedros docentas ir atitinkamas tyrimo autorius. „Tai suteiks naujos šviesos apie kiaušidžių vėžio patologiją – ligą, kuriai būdingas greitas metastazavimas ir didelis sergamumas“.
Šaltinis: Indijos mokslo institutas