Remdamasis mūsų rezultatais, darau prielaidą, kad maždaug trečdalis pacientų galėtų gauti naudos iš tikslinio gydymo ir įgyti papildomų mėnesių ar metų išgyvenimo be ligos.
Alvinas Krameris
Iš viso į tyrimą buvo įtraukti 636 pacientai daugiau nei 150 dalyvaujančių klinikų. Visiems pacientams buvo naujai diagnozuotas nepalankus CUP potipis. Iš pradžių visi pacientai gavo tris nespecifinės standartinės chemoterapijos ciklus. Dalyviai, kuriems vėžys buvo laikinai sustabdytas tokiu būdu, buvo atsitiktinai suskirstyti į dvi grupes: 110 pacientų kontrolinė grupė gavo dar tris standartinės chemoterapijos ciklus. Iš likusių 326 pacientų, kuriems mokslininkai nustatė vieną iš dvylikos pasirinktų tikslinių mutacijų, buvo duotas atitinkamas vaistas. Jei nebuvo nė vienos ieškomos mutacijos, greta chemoterapijos buvo skiriamas vadinamasis imuninio kontrolinio taško inhibitorius, kuris neturi tikslinio poveikio, bet stimuliuoja paties organizmo apsaugą nuo vėžio. Per vidutinį dvejų metų stebėjimo laikotarpį tyrimo gydytojai ištyrė, kiek laiko vėžys bent jau neprogresavo taikant atitinkamą gydymą ir kada vėl pradėjo augti. Šalutinio poveikio sunkumo skirtumų nebuvo.
„Grupės, kuriai taikoma į mutacijas nukreipta terapija, ir kontrolinės grupės palyginimas yra ypač įdomus medicininiu požiūriu“, – sako prof. Krämeris. Skirtumas tarp laiko, kol vėžys vėl suaktyvėjo, buvo vidutiniškai šiek tiek mažesnis nei keturi mėnesiai – aštuoni mėnesiai tikslinės terapijos ir keturi mėnesiai standartinio gydymo. „Kai kuriems pacientams, kuriems buvo taikytas gydymas, vėžys nebuvo toliau progresavęs net galutinio įvertinimo metu. Todėl gali būti, kad liga išliks kontroliuojama ilgesnį laiką, jei bus geras atsakas į gydymą“, – sako Krämer. „Remiantis mūsų rezultatais, darau prielaidą, kad maždaug trečdalis pacientų galėtų gauti naudos iš tikslinio gydymo ir įgyti papildomų mėnesių ar metų išgyvenimo be ligos. Pacientams, kuriems yra tinkami genetiniai vėžio ląstelių pokyčiai, šis gydymas yra akivaizdžiai pranašesnis už standartinę terapiją. Tyrimo stebėjimo laikotarpis tęsiasi, todėl galutiniai bendro išgyvenamumo skaičiai taip pat bus prieinami maždaug po metų.
CUPISCO tyrimas yra ne tik didžiausias tokio pobūdžio intervencinis tyrimas dėl nežinomo pirminio vėžio. Reaguodami į sudėtingą pacientų įdarbinimo procesą CUPISCO tyrime, mokslininkai taip pat centralizavo ir paskelbė pasauliniu mastu labai nevienalyčius CUP sindromo diagnostikos kriterijus į naujas šio naviko subjekto diagnozavimo, diferencinės diagnostikos ir gydymo gaires. Taip pat naujas įrodymas, kad naviko genetinės medžiagos fragmentų iš kraujo mėginių genetinė analizė yra tokia pat patikima, kaip ir atitinkami audinių mėginių tyrimai pacientams, sergantiems CUP. „Šie įrodymai yra labai svarbūs, nes naviko biopsijos dažnai nepateikia pakankamai audinių medžiagos visoms būtinoms analizėms, ypač CUP sindromo atveju”, – sako Krämer. „Tikslinio gydymo atveju, kaip sėkmingai atlikome savo tyrime, daugeliu atvejų esame priklausomi nuo skystos biopsijos, ty nuo kraujo naviko genetinės analizės. Siekiant pagerinti CUP pacientų priežiūrą ateityje, šis metodas turėtų būti patvirtintas kartu su jau prieinamais audinių tyrimais CUP diagnostikai.
Remdamiesi CUPISCO tyrimo rezultatais, mokslininkai daro išvadą, kad visiems pacientams, kuriems naujai diagnozuotas CUP sindromas, turėtų būti atlikta genetinė naviko genomo analizė, naudojant naviko biopsijos medžiagą arba skystą biopsiją, siekiant nustatyti tikslines gydymo galimybes. Ši rekomendacija dėl naviko genetinės analizės ir tolesnio tikslinio pacientų, sergančių CUP sindromu, gydymo neseniai buvo įtraukta į naujai suformuluotas Europos mutacijų analizės ir pažengusių navikų ligų gydymo tiksliaisiais vaistais gaires.
Šaltinis: Heidelbergo universitetinė ligoninė
